Šiandien prie Gelūžės ežero Vilniuje buvo surengta spaudos konferencija dėl saugaus elgesio ant ledo. Jos metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios ir 6-osios komandos pareigūnai pademonstravo gelbėjimo operaciją vandenyje. Buvo aptartas pavojus ant ledo ir be to, visuomenei pateikta pastarųjų metų statistika, tendencijos apie nelaimes ir išgelbėtas gyvybes įlūžus ledui. Buvo paminėtas pavojus ant ežero esant nestabiliam ledui, kur pavojus visada didina riziką.

Per pastaruosius 5 metus šalies ugniagesiai gelbėtojai į iškvietimus, susijusius su įvykiais ant ledo, vyko 186 kartus. Pavojus ant ežero gali būti ypač pavojingas dėl apledėjusio paviršiaus. Ypač tragiški buvo 2022 metai. Tais metais dėl neatsargaus elgesio ant ledo žuvo net 15 žmonių. Tai didžiausias žuvusiųjų skaičius Lietuvoje per 20 metų. Nuo 2023 metų Lietuvoje per metus užfiksuojamas daugiau nei 2 kartus mažesnis žūčių skaičius ant ledo (t. y. po 6 žmones). Pavojus ant ledo yra vis dar aktualus.

2025 m. Lietuvoje dėl neatsargaus elgesio ant ledo žuvo 6 žmonės. Pažymėta po vieną Panevėžio miesto, Zarasų, Jonavos, Kėdainių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybių teritorijose. Pernai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, įvykus nelaimei ant ledo, išgelbėjo 6 žmones. Tai buvo 2 Vilniaus miesto, 1 Šiaulių miesto, po 1 Ignalinos, Kupiškio, Trakų rajonų savivaldybių teritorijose. Pavojus ant ledo gali pasireikšti bet kada.

„Po didžiausio užfiksuoto žūčių, dėl neatsargaus elgesio ant ledo, skaičiaus 2022 metais, situacija kelis kartus pagerėjo. Nuo 2023 metų Lietuvoje per metus užfiksuojamas daugiau nei 2 kartus mažesnis žūčių ant ledo skaičius. Pavojus ant ežero visada kelia grėsmę, ir gali kirsti labai netikėtai. Vis dėlto, kiekviena žūtis yra per didelis skaičius ir per didelė neatsargaus elgesio kaina“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Per pastaruosius 10 metų (2015–2025 m.) daugiausia gyvybių ant ledo ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo Neringos savivaldybėje (60). Kauno ir Kupiškio rajonų savivaldybėse išgelbėta po 6 žmones. Vilniaus ir Kauno miestų bei Vilniaus rajono savivaldybėse išgelbėta po 5 žmones. Pavojus ant ežero dažniausiai kyla neatsargiai elgiantis ir neatkreipiant dėmesio į vietos sąlygas. Per 10 metų daugiausia žuvusių dėl neatsargaus elgesio ant ledo užfiksuota Raseinių rajono ir Ignalinos savivaldybėse (po 4).

Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gyventojai prieš lipant ant ledo visuomet privalo įsivertinti oro sąlygas ir ledo storį. Pavojus ant ledo dažnai kyla būtent dėl netinkamo pasiruošimo.

„Tam, jog būtų galima svarstyti apie saugų lipimą ant ledo oro sąlygos maždaug savaitę turėtų būti palankios, t. y. savaitę oro temperatūra turėtų būti neaukštesnė nei 10 laipsnių šalčio. Nors dabartiniai orai džiugina žiemos mėgėjus, reikėtų nepamiršti, kad ledą šiuo metu nuklojo gausus snygis. Net jeigu ledas prie kranto atrodo pakankamai tvirtas, ežero ar kito vandens telkinio viduryje gali būti properšų dėl įtekančių šaltinių. Net ir ant tvirto ledo būtina dėvėti specialius kostiumus ar gelbėjimo liemenes. Taip pat su savimi turėti ledo smaigus, virvę. Ant ledo neiti vienam. Reikia būti ypač atsargiems vandens telkinio pakraščiuose ar ten, kur yra augmenijos, ir išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių“, – įspėja Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-os komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.

Kad būtų išvengta nelaimių ant ledo, būtina žinoti:

• Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas, nes jame yra daug oro.
• Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai. Taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, kur yra šaltinių. Pavojus ant ledo šioms vietoms būdingas labiausiai, ypač ežero ir kitų vandens telkinių paviršiuje.
• Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios apneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.
• Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų.
• Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Pavojus ant ledo yra neišvengiamas tokiomis sąlygomis, pavojus ant ežero gali būti mirtinas dėl staigaus atšalimo.
• Einant ant ledo būtina dėvėti gelbėjimo liemenę ar specialų neperšlampamą ir vandenyje laikantį kostiumą, su savimi turėti ledo smaigus, virvę, eiti ant ledo ne vienam.
• Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Pavojus ant ežero dažnai kyla netikėtai.
• Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, sušukite jam, kad skubate į pagalbą ir skambinkite skubiosios pagalbos ryšio telefonu 112. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš. Jei jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti, gali būti pavojinga. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto. Pavojus ant ežero šiuo atveju yra didesnis. Todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.