Į Lietuvą artėjantys stiprūs šalčiai, kai oro temperatūra vietomis gali nukristi iki –32 laipsnių, taps rimtu išbandymu daugiabučių namų inžinerinėms sistemoms. Gyventojams svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiabučiai šaltuoju metų laiku reikalauja ypatingo dėmėsio. Bendrijų pirmininkas perspėja – net ir menkiausias neatsargumas gali baigtis užšalusiais vamzdžiais, sprogusiais radiatoriais ar itin brangiai kainuojančiomis avarijomis.

Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnė rizika šildymo ir vandentiekio sistemoms. Būtent jos jautriausiai reaguoja į staigius temperatūrų svyravimus, ypač tuomet, kai šaltis patenka į bendrojo naudojimo patalpas.

„Didžiausias pavojus kyla tada, kai gyventojai neįvertina savo elgesio pasekmių. Labai svarbus ir pačių žmonių įsitraukimas – nuo to dažnai priklauso, ar išvengsime avarijų“, – pabrėžia bendrijų pirmininkas Marius Stundžia.

Pasak jo, viena dažniausių problemų per speigus – pravertos laiptinių ar rūsių durys bei langai. Pro juos į bendrojo naudojimo patalpas patenkantis šaltis gali per labai trumpą laiką pažeisti ten esančius vamzdynus ar radiatorius.

„Jei spiginant šalčiui paliekamos atviros laiptinių durys ar langai, visa sistema tampa itin pažeidžiama. Kartais pakanka vos vienos ypač šaltos nakties, kad sprogtų radiatorius ar visiškai užšaltų vamzdynas“, – įspėja pirmininkas.

Tokios avarijos dažnai reiškia ne tik laikinus nepatogumus, bet ir dideles finansines išlaidas – nuo remonto darbų iki užlietų patalpų ar sugadinto turto.

Todėl gyventojai raginami būti itin budrūs: pasirūpinti, kad laiptinių ir rūsių durys visada būtų sandariai uždaromos, bendrojo naudojimo patalpose neliktų pravirų langų, o pastebėjus bet kokius gedimus – nedelsiant apie tai pranešti bendrijos pirmininkui ar administratoriui. Stiprūs šalčiai – ne metas abejingumui, nes jo kaina gali būti itin didelė.

Papildomi patarimai gyventojams, kaip išvengti avarijų per didelius šalčius

Kad artėjantys speigai nesibaigtų rimtais gedimais ar didelėmis išlaidomis, specialistai ir bendrijų atstovai pateikia aiškius, praktiškus patarimus, kurių verta laikytis kiekvienam daugiabučio gyventojui:

1. Neužsukite radiatorių iki minimumo
Net jei išvykstate kelioms dienoms, nepalikite radiatorių visiškai užsuktų. Per žema temperatūra bute gali lemti vamzdžių užšalimą ne tik jūsų, bet ir kaimynų patalpose.

2. Patikrinkite rūsį ir laiptinę
Įsitikinkite, kad rūsio, laiptinių durys sandariai užsidaro, spynos ar pritraukėjai veikia tinkamai. Net nedidelis tarpas gali tapti „šalčio kanalu“.

3. Uždarykite ir užsandarinkite langus
Bendrojo naudojimo patalpose palikti praviri ar nesandarūs langai – viena dažniausių avarijų priežasčių. Jei pastebite išdaužtą stiklą ar plyšius, apie tai būtina pranešti nedelsiant.

4. Stebėkite neįprastus požymius
Neįprasti garsai radiatoriuose, sumažėjęs šilumos kiekis, rasojantys ar apšerkšniję vamzdžiai – pirmieji signalai, kad sistema gali būti pavojuje.

5. Neužstatykite radiatorių
Baldai ar storos užuolaidos, uždengiančios radiatorius, trukdo šilumos sklaidai ir didina vietinio užšalimo riziką, ypač kampiniuose butuose.

6. Turėkite kaimynų kontaktus
Avarijos dažnai įvyksta naktį ar savaitgaliais. Greitas susisiekimas su kaimynais ar bendrijos atstovais gali padėti laiku sustabdyti didesnę žalą.

7. Praneškite, o ne ignoruokite
Pastebėjus net menkiausią problemą – lašėjimą, šalčio patekimą, sugedusias duris – svarbu reaguoti iš karto. „Palauks, kol atšils“ žiemą dažnai baigiasi tūkstantinėmis sąskaitomis.

Kaip pabrėžia bendrijų pirmininkas Marius Stundžia, didžiausias pavojus kyla ne dėl pačio šalčio, o dėl žmonių abejingumo. „Kiekvienas gyventojas yra grandinės dalis. Atsakingas elgesys gali apsaugoti visą namą nuo rimtų pasekmių“, – teigia jis.

Stiprūs šalčiai – bendras išbandymas, kurį lengviausia įveikti veikiant kartu.