Kėdainių naujienos
Kita

Dirbantys savarankiškai irgi gali kaupti savo pensijai, tik ne visi žino kaip

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra sąlyginai nedaug – jų šiemet trečiąjį ketvirtį buvo 53,6 tūkst. Ilgą laiką kūrybinį darbą reiškusi darbo forma plečiasi ir į tokias sritis, kaip informacinės technologijos (IT), o pajamų nepastovumas tokiems darbuotojams paprastai reiškia ir miglotą finansinę situaciją ateityje.

Savarankiškai dirbantys darbuotojai gyvena kitokiu ritmu, nei etatiniai dirbantieji: jie neturi pastovių mėnesio pajamų ir, pavyzdžiui, dirbantieji pagal individualią veiklą, visus mokesčius, išskyrus sveikatos draudimą, privalo sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Investavimo ekspertai teigia, kad jie irgi gali viską susiplanuoti taip, kad sulaukę pensinio amžiaus neatsidurtų prastesnėje situacijoje, palyginti su etatiniais darbuotojais.

Svarbiausia, kaip paskirstomos išlaidos

Savarankiškai dirbti renkasi ne tik kūrybinių profesijų atstovai – lanksčios, neįpareigojančios darbo formos dažnai pageidauja ir kitų sričių atstovai. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys, numojant ranka į finansinę discipliną ne tik menininkui, bet ir šiuo metu gerai apmokamam IT specialistui ateityje gali kilti rimtų finansinių iššūkių.

„Net ir negaunant pastovių pajamų, reikėtų vadovautis „50-30-20“ taisykle, kuomet 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti panaudojamos būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas, 30 proc. – kintančioms išlaidoms, kurias sudaro pirkiniai bei pramogos, o 20 proc. skirti taupymui ir investavimui. Gaunant nepastovias pajamas itin svarbu kaupti lėšas ateičiai, nes tik taip galima užsitikrinti orų pragyvenimą senatvėje“, – sako asociacijos vadovas.

Dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir kaupia „Sodros“ pensijai, kurią sudaro bendroji pensijos dalis, daugiausiai priklausanti nuo sukaupto stažo, bei individualioji pensijos dalis, daugiausia priklausanti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio.

Ir „Sodros“ pensiją užsidirbti nelengva 

Dabar Lietuvos pensininkų vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sudaro vos 344 eurus per mėnesį, o sukaupus šiai dienai būtinąjį 31 metų darbo stažą galima maksimali bendrosios pensijos dalis siekia vos 164,59 euro. Tam, kad sukauptų vienerius stažo metus, šiandien dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą turi per metus uždirbti 10 571 eurų prieš mokesčius, arba apie 742 euro „į rankas“ per mėnesį.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Vieno apskaitos vieneto vertė 2019 m. yra 3,52 euro. Vadinasi, tam būtina per metus uždirbti 21 642 prieš mokesčius arba apytiksliai 1 519 eurų į rankas per mėnesį.

Pensijai būtina kaupti savarankiškai

Užsiimantiems individualia veikla verta pasinaudoti galimybe mokėti įmokas į II pakopos pensijų fondus ir sudaryti gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų sutartis – galios toks pats valstybės skatinimas ir pajamų mokesčio lengvatos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.

„Kaupiant II pakopos pensijų fonduose, valstybė į asmeninę pensijų fondų sąskaitą kas mėnesį papildomai perveda 16,4 eurų: tai beveik 200 eurų per metus, o per 25 metus net 10 tūkst. eurų. Pasirinkus taupymą per gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų fondus, nuo sumokėtų įmokų galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. II pensijų pakopoje kaupiant maksimalia apimtimi ir mokant papildomas pensijų įmokas, nuo papildomų įmokų taip pat galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio“, – teigia Š. Ruzgys.

Pensijų įmokas kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokomis „Sodrai“ reikia sumokėti už visus veiklos metus iki kitų metų gegužės 1 dienos, tačiau jas galima įmokėti ir avansu už pasirinktą mėnesį, tai deklaruojant „Sodrai“.

Sužinokite daugiau

Seimas spręs, ar atsisakyti draudimo prekiauti alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose

Reporteris

NŽT užtikrina sklandų „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą

Reporteris

Baltijos šalių tyrimas: daugiausiai nerimo žmonėms kelia vaikai ir asmeniniai finansai

Reporteris

Komentarai

X